270 Archivum Lithuanicum 2
to Enchiridionà
3
. Vëliau Bretkûno Postilës perikopës buvo sistemiðkai lyginamos su
atitinkamomis Vilento verstomis Ðventojo Raðto iðtraukomis. Visi pastebëti skirtu-
mai kelti á kelis ðimtus puslapiø uþimanèià lentelæ. Ið ðios bendros lentelës iðaugo
12 maþesniø lenteliø, pateiktø disertacijos prieduose. Jose parodyti Postilës periko-
piø pradþios taisymai, redaguojant ið Vilento imamus tekstus Bretkûno pridëti ir
praleisti þodþiai (p. 177195)
4
. Toliau ieðkota taisymø motyvø: tie skirtumai, ku-
riems átakos galëjo turëti ðaltiniai, sulyginti su kitais lietuviðkais senaisiais raðtais
(visø pirma paties Bretkûno verstu Naujuoju Testamentu) ir originalais: Martyno
Liuterio Biblija (1546), Vulgata bei graikiðku Naujuoju Testamentu.
Aiðkinantis, kas Bretkûno Postilës perikopëse yra vilentiðka, o kas bretkûnið-
ka, autorei labai padëjo Postilës bei abiejø Vilento knygø kompiuterinës þodþiø
formø konkordancijos, parengtos pagal programuotojo Vytauto Zinkevièiaus pa-
raðytas programas. Jose jau yra ávesta tam tikrø tekstologiniø markeriø
5
.
Remdamasi detalia tekstologine analize, autorë priëjo prie iðvadø, paaiðkinan-
èiø Bretkûno Postilës, ypaè jos perikopiø, genezæ. Ligi ðiol buvo laikomasi dar
Liudviko Rëzos suformuluoto poþiûrio, kad Bretkûnas ðià knygà iðleido pagal
Vilento verstas Biblijos iðtraukas
6
. Taèiau Aleknavièienë árodë, jog Bretkûno Postilës
perikopës nëra paprastas ðiø Vilento tekstø perspausdinimas.
Pirmiausia, dviejø Postilës perikopiø visai nëra Vilento Evangelijose bei Epistolose.
Viena jø Evangelijos pagal Matà iðtrauka, pasakojanti apie krikðtà (Mt 3,1317,
BP I 137138). Kita perikopë tai Eucharistijos tekstas, jis sudarytas pagal evan-
gelistø sinoptikø Mato, Morkaus, Luko Evangelijas bei Pirmà Pauliaus laiðkà ko-
rintieèiams; Postilëje jis pavadintas KOSANIS APE W¯CZ¯=ºre Pono muµu Ieµaus
Chriµtaus, Dienoie º kaledu ant Miµparo µakama (BP I 62). Jø iðsami tekstologinë
analizë sudaro antràjà disertacijos dalá (p. 2888)
7
.
Autorë nustatë, kad minëta Evangelijos pagal Matà iðtrauka yra naujas Bretkûno
vertimas. Pagrindinis jos ðaltinis Liuterio Biblija (1546), bet kai kur remtasi Vulgata
ar graikiðku originalu. Ankstesniu ðios perikopës vertimu, esanèiu jo Naujajame
Testamente, Bretkûnas nesinaudojo. Á Kosaná panaðus tekstas rastas keturiose iki
3Èia paminëti darbai yra Lietuviø kalbos
institute vykdomo senøjø lietuviðkø raðtø
kompiuterizavimo dalis. Ðis projektas re-
miamas pagal Valstybinës kalbos varto-
jimo ir ugdymo 19952005 metø prog-
ramà.
4Suklasifikuotais fonetiniais, morfologiniais
ir sintaksiniais perikopiø taisymais diser-
tacijoje pasinaudota tik ið dalies juos
tirti autorë numaèiusi ateityje.
5Apie kompiuteriniø konkordancijø suda-
rymo principus þr. Saulius Ambrazas,
Ona Aleknavièienë, Vytautas Zinkevièius,
Istorinis lietuviø kalbos þodynas ir senø-
jø raðtø kompiuterizavimas, LKK 39,
1998, 192210.
6L[udwig] J[edimin] Rheµa, Geµchichte der lit-
thauiµchen Bibel, ein Beytrag ¸ur Religions-
geµchichte der Nordiµchen Vælker, Königsberg:
Hartungµche Hofbuchdruckerei, 1816, 9.
7Ðiø perikopiø analizë paskelbta dviem
straipsniais: Ona Aleknavièienë, Jono
Bretkûno Postilës perikopiø autorystë: Mt
3,1317 ðaltiniai, Blt 5 priedas, 1998, 5
45; Jono Bretkûno Postilës perikopiø au-
torystë: Kosanies ðaltiniai, LKK 39,
1998, 3981.
Komentáře k této Příručce