146 Archivum Lithuanicum 2
CHARACTER And a PHILOSOPHICAL LANGUAGE, iðleistà Londone 1668 me-
tais
22
. Preliminariai palyginus paaiðkëjo, kad ðitame rinkinyje esanèio lietuviðko
Tëve mûsø pagrindas turbût buvo Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos Të-
ve mûsø (Mt) tekstas
23
. Marcelio ir Bodonio tekstuose, skirtingai nei Wilkinso,
nëra raidþiø <s> ir <µ>; Bodonio skyryba sutampa su Marcelio, o Wilkinso darbe
skyrybos þenklø visai nëra.
Ðitie skirtumai ir sutapimai patvirtina, kad Bodoni palyginti tiksliai laikësi
Marcelio publikacijos. Be to, aiðku, kad Marcelis buvo vienintelis Bodonio ðal-
tinis Bodoni turbût niekada netgi nematë Wilkinso veikalo. O kokiais ðalti-
niais naudojosi Marcelis kol kas neþinia, bet greièiausiai jo ir Wilkinso tekstø
santykis laikytinas netiesioginiu (lygiai kaip Bodonio ir Wilkinso). Antra ver-
tus, atrodo, kad visø trijø tekstø prototipas Chylinskio Evangelija pagal Matà.
Toliau reikia pasakyti, kad Bodonio ir Marcelio lietuviðkas Tëve mûsø gana
panaðus á tekstà, kurá prieð porà metø radau jëzuito Lorenzo Hervås y Panduro
(17351809) veikale Saggio Pratico delle lingue, iðleistame Cesenoje (Italija) 1787
metais. Tiesa, Bodonio ir Marcelio Tëve mûsø kiek skiriasi nuo Hervåso teksto,
paþymëto Lituanica vardu, bet tik pradþia, o visa kita visiðkai sutampa
24
. Ði knyga
buvo pakankamai þymi ir visai tikëtina, kad ja galëjo pasinaudoti Marcelis. Be to,
Hervåso veikalas turëjo bûti þinomas Romoje Propaganda Fide aplinkoje, tad ir
Bodoni galëjo bûti jà matæs.
Taigi Bodonio, Marcelio, Hervåso, Wilkinso ir turbût kitø dar nesurastø autoriø
tekstai sudaro grandinæ, kuri gerai iliustruoja tai, kà sakë Zinkevièius: Chilinskio
vertimas iðgarsino lietuviø kalbà Vakarø Europoje, nes ið jo lietuviðkø tekstø nuo-
trupos pateko á ávairius poliglotinius rinkinius, kurie buvo labai populiarûs XVII
XVIII a. (Zinkevièius 1988, 227). Manau, kad tikëtinà Tëve mûsø tekstø grandinæ
ðiuo tyrimo etapu galima bûtø pavaizduoti taip:
22Plaèiau apie Wilkinsà þr.: Daniel Droihxe,
Wilkins et les langues européennes, La
linguistique entre mythe et histoire, Münster,
1991; John Wilkins and 17th-century British
linguistics, ed. Joseph L. Subbiondo, Ams-
terdam etc.: Benjamins, 1992.
23Lyginau su: Czesùaw Kudzinowski, Biblia
Litewska Chyliñskiego. Nowy Testament (fo-
tokopie), Poznañ: Wydawnictwo Nauko-
we Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza,
1984, 1617.
24Plg. Hervåso Lituanica teksto pradþià:
Tevve musu, keursei esi and dangui:
szevveskis vvardas tavvo. Plaèiau þr.
Pietro U. Dini, Notizia sui testi baltici
del Padre nostro nel Saggio pratico
(1787) di Lorenzo Hervås y Panduro,
RBl 2, 1996, 189200; Pietro U. Dini,
Der Werdegang der Auffassung über die
baltische Sprachdomäne bei Lorenzo Her-
vås y Panduro. Ein Beitrag zur Historio-
graphie der baltischen Linguistik, IF
102, 1997, 261294.
Komentáře k této Příručce