136 Archivum Lithuanicum 2
tá, stengësi derintis prie jo raðybos bei leksikos, galima bûtø átarti buvus tam tikrà
Valanèiaus ir Kriþanauskio sàsajà, taigi manyti, kad kaip tik Kriþanauskis reko-
mendavæs Valanèiø Dmochovskiui. Persiøsti rankraðtá á Varnius nebuvo sudëtinga:
oficiali korespondencija, paðto, knygø siuntos tarp Peterburgo dvasinës kolegijos,
Dvasinës akademijos ir Þemaièiø vyskupijos seminarijos per Telðiø paðtà tuo metu
buvo áprastas ir daþnas dalykas, nes seminarija veikë ðiø ástaigø priþiûrima.
Valanèius, gavæs rankraðtá, panaudodamas senà, ið misionieriø laikø uþsilikusá
seminarijos popieriø, gerokai taisë Daukanto tekstà. Pats perraðë lapus ir uþklijas,
ðias turëjo gràþinti nepriklijuotas, kad jas vëliau, sutikrinæs su Daukanto tekstu,
laku ir klijais ant teksto virðaus galëtø uþklijuoti pats Dmochovskis. Dmochovskiui
galëjo bûti pridëti ir iðkirptieji, deja, neiðlikæ ðeði Daukanto rankraðèio lapai.
Gavæs Valanèiaus taisymus, kuriø buvo labai daug, Dmochovskis apsidrausda-
mas pasitelkë daugiau specialistø. Jis pavedë rankraðtá perþiûrëti lietuviø kalbà
gerai mokëjusiam kolegai Kriþanauskiui. Kriþanauskis dar nemaþai padirbëjo tai-
sydamas rankraðtá ir Valanèiaus papildymus, tada rankraðtá perþiûrëjo þemaitis
Ivaðkevièius.
Nei Valanèius, nei dvasiniai cenzoriai Maldø nebuvo linkæ atmesti. Ir Valanèius,
ir Kriþanauskis, ir Ivaðkevièius stengësi, kad jø taisymai bûtø kuo maþiau pastebi-
mi ir rankraðtis pasaulietinës cenzûros akyse kuo daugiau panëðëtø á ðvarraðtá
be reikalo nebraukë, o perraðinëjo ir skuto, raðë pieðtuku (galima ásivaizduoti, kaip
bûtø atrodæs rankraðèio tekstas, Valanèiui ir Kriþanauskiui viskà pataisius virð
eiluèiø!). Valanèius, Kriþanauskis, taisydami rankraðtá, netgi stengësi iðlaikyti Dau-
kantui bûdingà raðybà bei leksikà, kad jø taisymai iðoriðkai bûtø panaðûs á rankrað-
èio tekstà.
Po teigiamo Kriþanauskio ir Ivaðkevièiaus liudijimo Dmochovskis rankraðtá ga-
lutinai aprobavo. Jis sunumeravo rankraðèio lapus, rankraðtá perriðo ir uþantspau-
davo to paties lako, kuriuo pritvirtino Valanèiaus raðytas uþklijas tekste, antspau-
du taip prieð pasaulietinæ cenzûrà buvo oficialiai aprobuoti visi Valanèiaus
taisymai. Valanèiaus, kaip neoficialaus asmens, pavardë tarp cenzoriø nebuvo
paminëta.
Po dvasinës cenzûros aprobatos, greièiausiai dël to, kad Peterburgo cenzûros
komitete nebûta lietuviø kalbà mokëjusio cenzoriaus, Kanapackis rankraðtá perdavë
Vilniaus cenzûros komitetui, kur já galutinai aprobavo pasaulietinë cenzûra.
Panaðiai ávykiai galëjo klostytis, jeigu Valanèiaus taisymai Daukanto rankraðtyje
bûtø atsiradæ ir 1844 ar 1845 metais. Tokios prielaidos silpnàsias puses jau minë-
jome, taèiau visai atmesti negalime. Tik tada dar reikëtø kaþkaip paaiðkinti rankrað-
èio lapø numeracijos bei aprobatos atributikos savitumà, taip pat máslæ, kaip Mal-
dos, anonimo paverstos tikru juodraðèiu, galëjo bûti priimtos aprobuoti Dmochovs-
kio, paþeidþiant rankraðèiams nustatytus cenzûros reikalavimus.
Daukantas, nors ir gavæs abiejø cenzûrø leidimà, Maldø neiðspausdino. Gali
bûti, kad taip ávyko dël leidëjo kaltës. O gal paèiam Daukantui nepatiko rankraðèio
Komentáře k této Příručce