Cavaliere PS31 Uživatelský manuál stáhnout pdf (Strana 250)

250 Archivum Lithuanicum 2

2.SUOMIØ BENDRINË RAÐOMOJI IR ÐNEKAMOJI KALBA. 1917

metø pabaigoje Suomija tapo savarankiðka valstybe. Suomiø kalba gavo oficialø

valstybinës kalbos statusà. Jos tyrimas ir bendrinës kalbos kodifikavimo darbas,

imtas koncentruoti universitetuose bei kitose mokslo ástaigose, pasidarë sistemingas

ir kryptingas. Jokia kita kalba, kaip kadaise lotynø ir ðvedø, ðalies gyvenime nie-

kada nebeuþgoþë vyraujanèios suomiø kalbos.

Pasak Kaisos Häkkinen, pirmaisiais XX amþiaus deðimtmeèiais raðomoji suo-

miø kalba drauge buvo ir bendrinës ðnekamosios kalbos modelis. Tarmës ir bend-

rinës kalbos takoskyra  bent jau kaime  tada buvo visiðkai aiðki: kalbëdamas

tarmiðkai, kiekvienas jausdavosi neperþengiàs savo privataus gyvenimo ribø, o

bendrinës kalbos vartojimas buvo suvokiamas kaip didesniam vieðumui prideran-

tis dalykas. Kalbant vieðumo atspalvá turinèiomis aplinkybëmis buvo stengiamasi

laikytis raðomajai kalbai privalomø kodifikuotø normø. Tai liudijo kalbanèiojo

iðsilavinimà, rodë jo iðprusimo lygá ir buvo suvokiama kaip aukðto prestiþo

dalykas.

Bendrinës raðomosios kalbos normø ir dabar laikomasi kalbant itin oficialioje,

iðkilmingoje ar formalioje aplinkoje. Tuo tarpu kasdieniðko dalykinio bendravimo,

o neretai ir kalbëjimo pakankamai vieðai (jei tik situacija nëra labai oficiali ar

formali) raðomosios kalbos normos ðiandien taip nebesaisto ir nebevarþo. Ðneka-

moji kalba (suom. puhekieli) suvokiama kaip tiesiog kitokiose situacijose negu raðo-

moji vartojamas gana laisvas bendrinës kalbos variantas. Ðios dvi bendrinës kalbos

formos  raðomoji ir ðnekamoji  gana pastebimai skiriasi tam tikrais fonetikos,

morfologijos ir sintaksës bruoþais. Ypaè ðnekamoji kalba gali turëti kalbëtojo gim-

tosios tarmës ar jam áprastø þargono ypatybiø, taèiau ir tokia ji nelaikoma nekorek-

tiðka, netaisyklinga ar kategoriðkai nepriimtina.

Palanki dirva pakanèiai vertinti ðnekamosios kalbos nukrypimus nuo raðomo-

sios kalbos normø susidarë po Antrojo pasaulinio karo. Tada sparèiai kito ikika-

rinis tradicinis gyvenimo bûdas, daug buvusiø kaimo gyventojø persikëlë á mies-

tus, taip pat maþëjo socialiniai bei kalbos skirtumai tarp miesto ir kaimo. Moky-

klos, spaudos ir kitø þiniasklaidos priemoniø veikiama Suomijos miestø ðnekamoji

kalba formavosi bendrinës raðomosios kalbos pagrindu, taèiau su daugybe nuo

jos normø nukrypstanèiø elementø. Jø natûraliai atsirasdavo ávairiatarmëje mie-

sto aplinkoje ir patekdavo ið skirtingo iðsilavinimo, amþiaus, ávairiø profesijø

miestieèiams bûdingo þargono. Didëjant gyventojø koncentracijai pietinëje ða-

lies dalyje, susiformavo vadinamasis didysis Helsinkis, t.y. pati sostinë ir jà

supanèios aplinkinës gyvenvietës bei miesteliai su bûdinga sava ðnekamàja

kalba. Ji dël sostinës prestiþo daro stiprø poveiká ir ne sostinëje gyvenanèiø

þmoniø kalbësenai, jos bruoþai gana greitai prigyja jaunosios kartos suomiø

kalboje, plg.:

1 2 ... 245 246 247 248 249 250 251 252 253 254 255 ... 303 304

Žádné komentáře

Cavaliere PS31 Uživatelský manuál Strana 250