Cavaliere PS31 Uživatelský manuál Strana 196

  • Stažení
  • Přidat do mých příruček
  • Tisk
  • Strana
    / 304
  • Tabulka s obsahem
  • KNIHY
  • Hodnocené. / 5. Na základě hodnocení zákazníků
Zobrazit stránku 195
196 Archivum Lithuanicum 2
1.1.Apþvelgdama sudëtingà XVI amþiaus visuomenës gyvenimo raidà, Luk-
ðaitë daug dëmesio skiria kultûros kitimui tiems naujiems reiðkiniams, kuriuos
paskatino Reformacijos judëjimas. Autorë visà laikà þiûri, kaip ateinanti naujovë
ásitvirtina, kaip plinta ir prisitaiko naujoje aplinkoje ir galø gale kaip keièia paèià
kultûros sistemà. Jos nuomone,
Naujoviø kûrimas, atranka, perëmimas, perkûrimas ir pritaikymas prie paveldëtos
kultûros formø arba áterpimas tarp senøjø, degraduojanèiøjø ir yra tas bûtinas,
turintis nuolat vykti kultûros kûrybos judesys, laiduojantis kultûros raidos gyvybæ
ir tæstinumà. Mechaniðkai ásiterpæ ar áterpti nauji kultûros elementai, dël kokiø
nors aplinkybiø sumaþëjæs gebëjimas atrinkti, perkurti, t.y. gyvojo kultûros pro-
ceso infantiliðkumas, neperkurtøjø naujoviø sankaupos kartais kelia ne maþesnæ
grësmæ kultûros integralumui ir tæstinumui negu svetimøjø kariuomeniø uþpuo-
limai (p.571).
Þiûrëdama á pirmàsias lietuviðkas knygas kaip á naujovæ, Lukðaitë atkreipia
dëmesá á tai, kad Europos Reformacijos centruose subrandinta idëja vartoti vietines
kalbas negalëjo bûti mechaniðkai perkeliama á baltø kultûrà: tekstus reikëjo atrinkti,
versti, derinti prie màstymo bûdo, pasaulëvaizdþio, ieðkoti þodþiø, kurie bûtø su-
prantami ne vienai kuriai, o kelioms tarmëms. Tad net ir verstø knygø leidimas jau
buvo kûrybiðkas ðios naujovës pritaikymas, rodantis ir kûrëjø pasirenkamus prio-
ritetus, ir bendrà Baþnyèios politikà. Ðis darbas reikalavo daug pastangø. Be to, jis
priklausë nuo ávairiø institucijø ir asmenø suinteresuotumo.
Autorë analizuoja, kaip lietuviðkos knygos veikë kitas kultûros sferas: tikëjimà,
lietuviø kalbos gyvavimà, jos vartojimà baþnyèioje, raðtingumo mastà, ðvietimà. Jau
pìrmosios knygos pradëjo ardyti áprotá raðtui vartoti svetimas kalbas, formavo nuo-
statà, kad lietuviø kalba gali bûti vartojama vieðai, gali tapti raðomàja kalba. Nors
nei Maþojoje, nei Didþiojoje Lietuvoje Reformacija nepajëgë iðkelti lietuviø kalbos
iki valstybinës kalbos statuso, taèiau padëjo jai áþengti á baþnyèià ir kelti ávairiø
gyventojø sluoksniø raðtingumo lygá. Antra vertus, Lukðaitë ávertina ir tai, kiek ðioje
srityje diegiamos naujovës turëjo griaunamojo poveikio jos stengësi naikinti tra-
dicijø klodà, palaikantá lietuviø kultûros Maþojoje Lietuvoje tæstinumà. Jau pirmuo-
siuose leidiniuose smerkiamas sinkretiðkas liaudies tikëjimo pavidalas, matyti pa-
stangø já keisti, tuometinius paproèius derinti prie liuteronø teologijos reikalavimø.
1.2.Tirdama Reformacijos raidà keliomis plotmëmis, Lukðaitë parodo ðio ju-
dëjimo santyká su valstybe ir nuo to santykio ypaè priklausiusià skirtingà evange-
likø raðtijos plëtotæ Maþojoje ir Didþiojoje Lietuvoje. Ji pateikia ir átikinamà atsa-
kymà, kodël ðiuo laikotarpiu taip nevienodai formavosi liuteronø ir reformatø rað-
tija. Prûsijos kunigaikðtijoje pripaþinus polilingvizmà baþnyèioje valstybës mastu,
sudarius sàlygas veikti lietuviðkoms bendruomenëms ir susiburti dvasininkams,
numaèius knygø rengimo programà, finansuojant leidimà, prasidëjo nenutrûksta-
ma leidyba ir su tuo susijæs daug platesnis lietuviø kalbos vartojimas visuomenës
Zobrazit stránku 195
1 2 ... 191 192 193 194 195 196 197 198 199 200 201 ... 303 304

Komentáře k této Příručce

Žádné komentáře