246 Archivum Lithuanicum 2
miø, bet jos pamatas iki pat XIX amþiaus pradþios liko vakarietiðkas. Toká raðo-
mosios kalbos variantà ypaè átvirtino pirmasis (1642) ir vëlesni Biblijos leidimai.
Kartais jis net vadinamas bibline suomiø kalba (suom. pipliasuomi). Kadangi se-
noji religinë ir kitokio turinio literatûra suomiø kalba buvo daugiausia verstinë,
to laikotarpio raðomojoje kalboje ásigalëjo nemaþai svetimø, daþniausiai ið ðvedø,
vokieèiø, lotynø ir kitø kalbø perimtø bruoþø. Taèiau anuomet, kai buvo verèiama
beveik paþodþiui, nenukrypstant nuo originalo þodyno ir sintaksës, ið svetimos
kalbos perimti raiðkos elementai buvo suvokiami greièiau kaip norma negu kaip
kokia blogybë.
Tarp liaudies ðnekamosios ir raðomosios suomiø kalbos jau XVIII amþiuje
buvo aiðkiai matyti gan didelis atotrûkis: raðomoji kalba ágijo archajiðkumo
atspalvá, atrodë nelanksti, vienpusiðka, jos funkcijos nebesiplëtë. Vis dëlto di-
desniø pastangø jà tobulinti ar priartinti prie gyvosios kalbos nebuvo, nors
tarmiø þodyno iðraiðkingumas jau tada buvo pastebëtas. Dël XVIII amþiuje su-
stiprëjusios ðvedinimo politikos suomiø kalbos vaidmuo apskritai visai sumen-
ko ji buvo iðstumta beveik ið visø vieðosios vartosenos srièiø, iðskyrus gal tik
baþnytines apeigas, ir gyvavo bei laikësi vien kaip kasdienë buitinë prastuo-
menës kalba.
Apie XVIII amþiaus septintàjá deðimtmetá kilo fenofilø (arba Suomijos bi-
èiuliø) judëjimas, kurio centras buvo Turku universitetas. Romantizmo idëjø
veikiami, ðio universiteto studentai ir profesoriai, nors patys jau ir priëmæ ðvedø
kalbà, pabrëþë Suomijos istorijos, suomiø kalbos ir jos tarmiø, tautosakos, apskri-
tai suomiø kultûros paþinimo svarbà ir pagal savo iðgales ëmësi visa tai nuose-
kliai apraðyti
3
. Kokiø nors aiðkesniø visuomeniniø ar politiniø tikslø fenofilai
neturëjo. Tuo jie ypaè skyrësi nuo XIX amþiaus fenomanø, stovëjusiø apie 1840
metus prasidëjusio tautinio sàjûdþio priekyje ir atkakliai kovojusiø dël suomiø
kalbos teisiø átvirtinimo oficialiu lygiu. Fenofilø tautinis idealizmas, su kuriuo jie
aukðtino visa, kas suomiðka, stiprino suomiø savimonæ ir prisidëjo tegu ir
3Pavyzdþiui, fenofilø judëjimo pradininkas
Danielis Juslenius viename ið pirmøjø
savo darbø Aboa vetus et nova (Senasis ir
naujasis Turku) árodinëja, kad suomiø kal-
ba gimininga hebrajø ir graikø kalboms, o
pati savo ruoþtu esanti daugelio Ðiaurës
ir Rytø Europos kalbø prokalbë. Svarbiau-
sias Juslenijaus darbas yra trikalbis suo-
miøðvedølotynø kalbø þodynas (1745).
Pati ryðkiausia fenofilø judëjimo figûra
Henrikas Gabrielis Porthanas 1770 me-
tais ákûrë pirmàjà Suomijos mokslo drau-
gijà Aurora, metais vëliau ëmë leisti
pirmàjá Suomijos laikraðtá, ëjusá, tiesa,
ðvedø kalba, tyrë Suomijos istorijà ir geo-
grafijà, suomiø tautosakà ir kalbà (jis pir-
masis tarp suomiø mokslininkø ið esmës
tiksliai apibûdino finougrø kalbø ðeimà).
Fenofilams nebuvo svetimas siekis ðviesti
paprastus þmones. Pavyzdþiui, Antti Li-
zelius buvo pradëjæs leisti laikraðtá, kuria-
me spausdino pamokymø þemdirbiams,
populiariai raðë apie ekonomikà ir trum-
pai pateikdavo ðalies gyvenimo naujienø.
Deja, laikraðtis Suomenkieliset Tieto-Sano-
mat (Þinios ir naujienos suomiø kalba) iðsi-
laikë vos vienerius metus (1776).
Komentáře k této Příručce