Cavaliere PS31 Uživatelský manuál stáhnout pdf (Strana 246)

246 Archivum Lithuanicum 2

miø, bet jos pamatas iki pat XIX amþiaus pradþios liko vakarietiðkas. Toká raðo-

mosios kalbos variantà ypaè átvirtino pirmasis (1642) ir vëlesni Biblijos leidimai.

Kartais jis net vadinamas bibline suomiø kalba (suom. pipliasuomi). Kadangi se-

noji religinë ir kitokio turinio literatûra suomiø kalba buvo daugiausia verstinë,

to laikotarpio raðomojoje kalboje ásigalëjo nemaþai svetimø, daþniausiai ið ðvedø,

vokieèiø, lotynø ir kitø kalbø perimtø bruoþø. Taèiau anuomet, kai buvo verèiama

beveik paþodþiui, nenukrypstant nuo originalo þodyno ir sintaksës, ið svetimos

kalbos perimti raiðkos elementai buvo suvokiami greièiau kaip norma negu kaip

kokia blogybë.

Tarp liaudies ðnekamosios ir raðomosios suomiø kalbos jau XVIII amþiuje

buvo aiðkiai matyti gan didelis atotrûkis: raðomoji kalba ágijo archajiðkumo

atspalvá, atrodë nelanksti, vienpusiðka, jos funkcijos nebesiplëtë. Vis dëlto di-

desniø pastangø jà tobulinti ar priartinti prie gyvosios kalbos nebuvo, nors

tarmiø þodyno iðraiðkingumas jau tada buvo pastebëtas. Dël XVIII amþiuje su-

stiprëjusios ðvedinimo politikos suomiø kalbos vaidmuo apskritai visai sumen-

ko  ji buvo iðstumta beveik ið visø vieðosios vartosenos srièiø, iðskyrus gal tik

baþnytines apeigas, ir gyvavo bei laikësi vien kaip kasdienë buitinë prastuo-

menës kalba.

Apie XVIII amþiaus septintàjá deðimtmetá kilo fenofilø (arba Suomijos bi-

èiuliø) judëjimas, kurio centras buvo Turku universitetas. Romantizmo idëjø

veikiami, ðio universiteto studentai ir profesoriai, nors patys jau ir priëmæ ðvedø

kalbà, pabrëþë Suomijos istorijos, suomiø kalbos ir jos tarmiø, tautosakos, apskri-

tai suomiø kultûros paþinimo svarbà ir pagal savo iðgales ëmësi visa tai nuose-

kliai apraðyti

. Kokiø nors aiðkesniø visuomeniniø ar politiniø tikslø fenofilai

neturëjo. Tuo jie ypaè skyrësi nuo XIX amþiaus fenomanø, stovëjusiø apie 1840

metus prasidëjusio tautinio sàjûdþio priekyje ir atkakliai kovojusiø dël suomiø

kalbos teisiø átvirtinimo oficialiu lygiu. Fenofilø tautinis idealizmas, su kuriuo jie

aukðtino visa, kas suomiðka, stiprino suomiø savimonæ ir prisidëjo  tegu ir

3Pavyzdþiui, fenofilø judëjimo pradininkas

Danielis Juslenius viename ið pirmøjø

savo darbø Aboa vetus et nova (Senasis ir

naujasis Turku) árodinëja, kad suomiø kal-

ba gimininga hebrajø ir graikø kalboms, o

pati savo ruoþtu esanti daugelio Ðiaurës

ir Rytø Europos kalbø prokalbë. Svarbiau-

sias Juslenijaus darbas yra trikalbis suo-

miøðvedølotynø kalbø þodynas (1745).

Pati ryðkiausia fenofilø judëjimo figûra 

Henrikas Gabrielis Porthanas  1770 me-

tais ákûrë pirmàjà Suomijos mokslo drau-

gijà Aurora, metais vëliau ëmë leisti

pirmàjá Suomijos laikraðtá, ëjusá, tiesa,

ðvedø kalba, tyrë Suomijos istorijà ir geo-

grafijà, suomiø tautosakà ir kalbà (jis pir-

masis tarp suomiø mokslininkø ið esmës

tiksliai apibûdino finougrø kalbø ðeimà).

Fenofilams nebuvo svetimas siekis ðviesti

paprastus þmones. Pavyzdþiui, Antti Li-

zelius buvo pradëjæs leisti laikraðtá, kuria-

me spausdino pamokymø þemdirbiams,

populiariai raðë apie ekonomikà ir trum-

pai pateikdavo ðalies gyvenimo naujienø.

Deja, laikraðtis Suomenkieliset Tieto-Sano-

mat (Þinios ir naujienos suomiø kalba) iðsi-

laikë vos vienerius metus (1776).

1 2 ... 241 242 243 244 245 246 247 248 249 250 251 ... 303 304

Komentáře k této Příručce

Žádné komentáře

Cavaliere PS31 Uživatelský manuál Strana 246

Komentáře k této Příručce