207 Ingë Lukðaitë, Reformacija
Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtys-
tëje ir Maþojoje Lietuvoje
Stangas nustatë, kad ji versta ne ið 1558 metø BN, kaip manë Jurgis Gerulis
31
ir
Vaclovas Birþiðka (1960, 85), bet ið atskiru leidiniu 1559 metais Karaliauèiuje iðleis-
to ir kiek modifikuoto skyriaus apie krikðtà: Form der Tauff. Wie die in der Kirchen-
ordnung des Herzogthumbs Preussen, und andern mehr, verfasset. Gedrucht zu Koenigs-
berg, durch Johann Daubmann, Anno Christi 1559
32
.
2.8.Norëtøsi atkreipti dëmesá á keletà netikslumø, susijusiø su Maþvydo gies-
mynais. Visø pirma skaitytojà gali klaidinti toks teiginys:
M. Maþvydo ir jo bendradarbiø veiklos apogëjus sutapo su 1558 m. baþnytiniø
nuostatø veikimo laikotarpiu 15581568 m. M. Maþvydas iðleido ðiuos nuostatus
atitinkantá krikðto apeigø apraðymà Forma chrikðtima... ir giesmynà Gesmes chri-
kðèioniðkas... (1556) (p. 374).
Netikslûs èia du dalykai: 1) neteisingai nurodyti giesmyno leidimo metai: pirmo-
ji dalis iðëjo ne 1556, o 1566 metais; 2) jei giesmynas ið tiesø bûtø iðëjæs 1556-aisiais,
tai já dar bûtø galëjæs iðleisti ir pats Maþvydas, bet jis 1563 metais mirë; ir pirmà
(1566), ir antrà (1570) giesmyno dalá iðleido ne Maþvydas, o Baltramiejus Vilentas.
Panaðiõs painiavos yra ir kitose vietose:
nepaisant besikeièianèio klimato kraðto baþnyèioje, nagrinëjamojo laikotarpio rað-
tijos darbininkai iðlaikë nuoseklø darbo tæstinumà: J. Bretkûnas naudojosi M.
Maþvydo ir B. Vilento iðleistais giesmynais (p. 385386).
J. Bretkûno giesmynai keitë lietuviðkø giesmiø repertuarà pagal besiformuojanèios
ortodoksijos reikalavimus. Juose buvo daug maþiau giesmiø nei M. Maþvydo ir
B. Vilento iðleistuosiuose (p. 376).
Skaitytojui gali atrodyti, kad giesmynø yra iðleidæs ir Maþvydas, ir Vilentas. Kiek
tada jø Prûsijos kunigaikðtijoje iðëjo iki 9-ojo deðimtmeèio ir kuris giesmynas yra
kurio autoriaus? Autorystæ visai supainioja dar viena ðios temos variacija:
Nuostatai ragino daugiau giedoti, pateikë ilgà psalmiø ir giesmiø sàraðà [...].
Reikalingosios giesmës jau buvo iðspausdintos B. Vilento 1570 m. ir J. Bretkûno
giesmynuose (p. 393).
1570 metais iðëjæs giesmiø rinkinys èia jau vadinamas Vilento giesmynu. Skai-
tytojas, gerai susipaþinæs su XVI amþiaus lietuviø raðtija, tikriausiai susigaudys,
kad èia, nors paraðyta Vilento, reikia suprasti Maþvydo. Taèiau tuos, kurie dar tik
pradës ja domëtis, tokie autorystës variantai gali klaidinti. Atsakymas èia turëtø
bûti nedviprasmiðkas: Maþvydo parengtà giesmynà Gesmes Chriksczioniskas dviem
dalimis 1566 ir 1570 metais iðleido Vilentas. Lietuviø literatûros istoriografijoje ðias
knygas áprasta vadinti sudarytojo Maþvydo giesmynais.
31Maþvydas. Seniausieji lietuviø kalbos pamink-
lai iki 1570 metams, Kaunas: Ðvietimo Mi-
nisterija, 1922, XIX.
32Chr[istian] Stang, Dël M. Maþvydo For-
mos Chrikstima ðaltinio, Blt 12(1), 1976,
78.
Komentáře k této Příručce