249 Kaisa Häkkinen,
Agricolasta nykykieleen.
Suomen kirjakielen historia
ir pietvakariniø tarmiø perimtø bruoþø) ir tuo pat metu gavo daug naujø, anks-
èiau nevartotø ið rytiniø tarmiø perimtø elementø. Rytiniø tarmiø pagrindu
ypaè atsinaujino raðomosios kalbos þodynas: atëjo naujø þodþiø, pvz., ilta va-
karas, kesä vasara (vakarietiðkam raðomosios kalbos variantui bûdingi ehtoo
vakaras, suvi vasara ágavo aukðtojo stiliaus atspalvá), vartosenoje ásitvirtino
su rytinëms tarmëms bûdingomis priesagomis pasidarytø vediniø, pvz., nuoriso
jaunuomenë, jaunimas, pensaikko krûmynas ir kt. Pasidarë lankstesnë prie
gyvosios kalbos priartinta sintaksë. Ir kituose raðomosios kalbos sistemos lyg-
menyse dabar egzistuoja tam tikra vakariniø ir rytiniø tarmiø kodifikuotø ele-
mentø pusiausvyra, pavyzdþiui:
BENDRINËS KALBOS NORMA TARMINËS FORMOS
vakariniø tarmiø fonetikai bûdingi plg. rytiniø tarmiø oa/eä, ua/iä, oo/ee
nediftongizuoti ilgieji balsiai aa/ää
saan gaunu soan/ suan t. p.
jään lieku, pasilieku jeän/ jiän t. p.
kalaa þuvies (sg. partityvo linksnis) kalloa/ kalloo t. p.
leipää duonos (sg. partit.) leipeä/ leipee t. p.
rytinëms tarmëms bûdingi uþdarieji plg. vakariniø tarmiø ua, ia, yä
dvibalsiai uo, ie, yö
nuori jaunas, -a nuari t. p.
vieras svetimas, -a; sveèias viaras t. p.
työmies darbininkas tyämiäs t. p.
vakarinëms tarmëms bûdingos plg. atitinkamà rytiniø tar-
o/ö, u/y kamienø pl. formos miø -loi-
su rodikliu -i-
taloissa namuose taloloissa t. p.
tytöille merginoms tytölöille t. p.
gen. pl. daryba ið daugiskaitos plg. vakariniø tarmiø ið sg. kamie-
kamieno (rytiniø tarmiø bruoþas) no daromas gen. pl. formas
poikien vaikinø (pl. kamienas poiki-) poikain t.p. (sg. kamienas poika-)
rytinëms tarmëms bûdingas plg. vakariniø tarmiø -sa
inesyvo rodiklis -ssa
talossa name talosa t.p.
Komentáře k této Příručce